POEMA APIE GERUMĄ

Svetimo vaiko bėda į vieną kolektyvą, i vieną šeimą sutelkė šimtus įvairaus amžiaus, profesijos bei tautybių žmonių. Žemiau pateikta platesnė informacija. Jai peržiūrėti kompiuteryje turi būti įdiegta Adobe Reader programa.

	Poema apie gerumą
	Vyr. sesuo išlydi Raselę į mokyklą
	Rasa jau pirmokė

IŠ AMBULATORIJOS ISTORIJOS

MEDICINA – IŠ TIESŲ VISŲ KILNIAUSIAS MENAS (HIPOKRATAS)

Šią Sidabravo ambulatorijos istoriją noriu dedikuoti savo sūnaus Tomo atminimui. Jis žuvo per anksti, jo ligos išgydyti nesugebėjau nei aš, nei kiti gydytojai.

Taip pat mokytojai Vitalijai Pranculienei atminti. Jos dėka buvo surinkta medžiaga ir pradėta rašyti ambulatorijos istorija, jos patarimu šią istoriją  papildžiau ir dabar ją galės perskaityti visi.

Ši istorija nepretenduoja nei į meno kūrinį, nei į tikslią statistinę istorinę medžiagą. Ji yra parašyta remiantis žmonių prisiminimais apie medikų darbą sunkiais pokario laikais atokiame kaime, jų pagalbą žmonėms sunkiomis akimirkomis, medicininį švietimą. Pradėjus domėtis ambulatorijos istorija, buvau labai nustebinta, kiek gerų žodžių ir kokių gerų prisiminimų apie mūsų pirmtakus buvo pasakyta. Į šią istoriją stengiausi užrašyti viską, nepraleisdama nė vieno pasakyto žodžio, už tai esu DĖKINGA visiems , kurie pasakojo, dalijosi prisiminimais, ypač noriu padėkoti:

-Irenai Jurevičienei iš Dauboraičių kaimo,
-Elenai Alei Krivickienei, gyv. Panevėžyje,
-Leontinai Mataitienei, gyv. Beinoravos kaime,
-Audronei Beresnevičienei, gyv. Dauboraičių kaime,
-Sidabravo bibliotekininkei Nijolei Snockienei,
-Sidabravo seniūnui Vidmantui Blužui,
-Kristinai ir Vytautui Blotniams gyv. Vadaktų kaime.

Sidabravo ambulatorijos gyvavimo puslapiai atverčiami 1946 metais, kada į ambulatoriją Rėčkų dvare atvyksta felčeris Kabelis. Dirbo jis neilgai, vos 4-5 mėn. vienas, ir gyventojai jį mažai pamena.

Remiantis vyresnio amžiaus žmonių prisiminimais, tai buvęs nuoširdus žmogus, mėgęs savo darbą. Jam išvykus, žmonės gydėsi kaip išmanydami. Kai kurie arkliais pasiekdavo Panevėžį. Kiti buvo palikti likimo valiai.

1947m. birželio mėn. dirbti ambulatorijoje paskiriama akušerė Valerija Sorkienė. Tai buvo gabi, energinga medicinos darbuotoja. Ją greit pamilo žmonės. Jos iniciatyva Sidabrave buvo įsteigta Raudonojo kryžiaus organizacija.

Iš žmonių pasakojimų žinoma, kad akušerė kviesdavusi žmones vakarais ir mokydavusi, kaip nelaimės ištiktam žmogui suteikti pirmąją pagalbą. Pirmoji Sorkienės pagalbininkė buvo sanitarė Alina Ramanauskienė. Ji čia dirbo iki 1953m. rudens.

1950m. vėlų rudenį į Sidabravą atvyksta felčerė- akušerė Karolina Urbonavičiūtė –Pempienė. Ji Sidabrave dirbo iki 1986m.( Mirė 1998m.)  Atvažiavusi rado gilų kaimą su dūminėmis pirkiomis, žibalinėmis lempomis, neišbrendamais keliais, kuriais vienintelis sunkvežimis iki miestelio riedėdavo tiktai traktoriaus padedamas. Į jaunąją „daktarytę“ žmonės kreipdavosi retai. Sirgdavo ir tyliai iš gyvenimo pasitraukdavo suaugę ir kūdikiai, kurie gimdavo padedami „bobučių“.

1951m. į ambulatoriją paskiriama dirbti gydytoja Aldona Butvilaitė. Tai buvo gyva, judri, nuolat besišypsanti mergina. Žmonės ėmė dažniau kreiptis į ambulatoriją, kvietėsi gydytoją į namus. Tik neilgai gydytoja darbavosi Sidabravo ambulatorijoje. 1952m. vasarą ji išvyko į Panevėžį, o vėliau į Kauną.

Čia buvo ir dezinfektorius. Žmonės vadindavo jį „blusininku“. O jis juokdavosi iš savo pravardės ir visai nepykdavo. Dezinfektorius Feliksas Naulickas dirbo Sidabrave nuo 1950m. iki 1952m. , o po to išvyko į Šeduvą.

1951m. rudenį ambulatorija iš Rėčkų dvaro perkeliama į Sidabravą, į klebonijos namą nuo pietų pusės. Kurį laiką buvo panaikinta, liko tik felčerinis –akušerinis punktas.

Nuo 1968m. – vėl ambulatorija. 1971m. lapkričio mėn.  perkeliama į naujas patalpas.

1952m.  viduryje paskiriamas felčeris Petras Vaičeliūnas, tačiau , teišdirbęs tik pusę metų, perkeliamas į Baisogalą, vėliau išvyksta dirbti į Panevėžį.

Jau 1952m. konsultuoti ligonių iš Šeduvos atvyksta gydytojas Antanas Česiulis. Nuo 1953m. iki 1955m. sanitare skiriama Aldona Žemeliauskienė, kuriai išvykus dirba  Anelė  Bardzevičienė. Nuo 1967m. į jos vietą ateina Barbora Ragažinskienė.

Punkte medicininės paslaugos teikiamos vis daugiau, atliekamos procedūros, skiepijimai, mokykloje pastoviai skiepijami vaikai, nuolatos tikrinama jų sveikata, skaitomos paskaitos medicinos temomis.

1958-1959m. jau talkon ateina greitoji medicininė pagalba. Gimdyvės vis rečiau gimdo namuose. Dažniau konsultuoti ligonių atvyksta medikai iš rajono.

1961m.  kovo mėn. į punktą paskiriama felčerė Sigita Vaivadaitė -  Ramanauskienė. Ji patronuoja ir skiepija vaikus. K. Pempienė, apart ligonių priežiūros, tikrina kiemų švarą, dirba su Raudonuoju kryžiumi, telkia donorus, užsiiminėja su sanpostais.

1967m. Raudonojo kryžiaus draugijai  priklauso 170 žmonių, o donorų – 27.

1963m. S. Ramanauskienė išvyksta į Panevėžį.

Aktyvios ir išmanančios savo darbą K. Pempienės dėka medicininio aptarnavimo lygis Sidabrave suklestėjo. Pirmąją medicininę pagalbą suteikti mokėjo nemaža žmonių. Tai traktorininkas  Algis Paškauskas, vairuotojas Vincas Rabačiauskas ir daugelis kitų.

Pirmoji donorė, nemokamai davusi kraujo , buvo vaistininkė Benedikta Dulkaitė, ilgokai dirbusi Sidabrave.

1968m. vėl atidarius ambulatoriją , pradėjo veikti stomatologinis kabinetas, kuriame darbuojasi gydytoja stomatologė Vida Aleksiejienė, bet netrukus 1970m. ji išsikelia kitur .

1968m. rugsėjo mėn. patronažine medicinos seserimi pradeda dirbti Vanda Kablytė-Galcienė, kuri 1970m. persikelia į Baisogalą. Jos vieton atvyksta med. sesuo Dalia Andrašiūnienė. Tai veikli, linksma, gana komunikabili moteris. Beveik 9 metus sutelktai dirba su felčere K. Pempiene, abi gražiai sugyvena, abiem medikėm patenkinti žmonės.

Nuo 1971m. rugpjūčio 1d. ambulatorijos vedėja skiriama Stasė Vaitelytė -  Barzdonienė. Tai buvo labai darbšti gydytoja –stomatologė. 1979m. išvyksta į Baisogalą, kur ir dabar dirba. Jos iki šiol nepamiršta sidabraviečiai ir dėl kvalifikacinio lygio ir dėl patrauklių asmeninių savybių.

1972m. atvyksta Ramutė Ona Gaučienė. Ji pradeda dirbti patronažine seserimi. Apie jos nuoširdų darbą rašė Radviliškio rajoninis laikraštis ( „Jos laukia šeimos“, 1980 01 23).Ambulatorijoje ji dirbo iki 2010 01 12, už savo darbą buvo ne kartą  apdovanota Garbės raštais.

1974m.  į ambulatoriją atėjo dirbti sanitarė Genovaitė Griciūnienė. Tai darbšti moteris, kuria felčerės ir seserys buvo patenkintos. Išdirbo ji ambulatorijoje iki 1993m.

1977m. balandžio mėn. atvyko med. sesuo Angelė Sudikienė, gerai vadovavusi mokyklos san. draugovei. 1982m. išvyko į Pasvalio rajoną.

1979m. išvykus S. Barzdonienei, vedėja pradeda dirbti stomatologė Irena Šilinskienė, gera specialistė, mėgstama stomatologė, aktyvi sąjūdžio veikėja, kuri 1995m. mirė. Vienus metus ambulatorija neturėjo stomatologo, o 1996m. atėjo dirbti jaunas , baigęs Kauno medicinos akademijos stomatologijos fakultetą gydytojas stomatologas Gintaras Motiekaitis. Ambulatorijoje jis dirba iki šiol.

1979m.  pabaigoje pradeda dirbti med. sesuo Danutė Ulytė.

Nuo 1979m. ambulatorijoje felčere – akušere dirbo Justina Gudaitienė. Už savo gerą darbą buvo 1980m. apdovanota medaliu už nuopelnus darbe. 1990m. mirė.

1980m. spalio mėn. ambulatorija persikelia į naujas patalpas. Tai nemažas dviejų aukštų mūrinis namas. Čia medikams jau buvo daugiau erdvės: laukiamasis, stomatologinis kabinetas, vaikų, akušerinis, procedūrinis kabinetai. Aplinkos tvarkyme ambulatorija užėmė pirmą vietą ambulatorijų tarpe.

1981m. vasarą mokyklos med. sesele ateina dirbti Vitalija Šiurnienė. Jai neblogai sekasi vadovauti mokyklos sanpostininkams. Vėliau įsidarbina med. sesuo Stasė Breivienė, kuri dirba iki šiol, už gerą ir nuoširdų darbą 2008m. buvo apdovanota Gerumo angelu.

1986m. iš Radviliškio  į Sidabravą atsikėlė gydytojai Ana ir Vidas Dugnai. Abu baigę Krasnojarsko medicinos institutą. V. Dugnas dirbo vyr. gydytoju ir terapeutu, priklausė homeopatų draugijai Lietuvoje, dirbo elektropunktūros diagnostikos Folio metodu. A. Dugnienė, pediatrė, viena iš pirmųjų gydytojų respublikoje nustato ligą pagal atitinkamus ženklus akies rainelėje. Taip pat viena iš pirmųjų rajone baigė rezidentūrą ir įgijo bendrosios praktikos gydytojos specialybę. Gydytoja iki šiol sėkmingai dirba ambulatorijoje.

Didelę reikšmę gyventojų sveikatingumui gerinti, užkirsti kelią ligoms turėjo 1986m. profilaktoriumo įkūrimas, kurio sąmatinė vertė siekė net 120 000,00 rublių. Jam vadovavo ir fizioterapeutu dirbo V. Dugnas. Anot V. Dugno , svarbu profilaktinė reikšmė. Buvo užkirstas kelias profesinėms ligoms mechanizatorių ir fermos darbuotojų tarpe, sumažėjo vaikų sergamumas. Čia buvo naudojama naujausia Lietuvoje technologija (elektropunktūra, elektrostimuliacija , kuri nuimdavo skausmus, saunos, purvo vonios, dušai ir kt.). Profilaktoriume buvo atvežtas pirmas kompiuteris su japoniška programa „sveikatos lygiui nustatyti per 5 minutes“. Dėl šios programos ir Folio metodo taikymo nemažai žmonių pasigydyti atvažiuodavo iš kitų rajono vietovių, net iš kitų rajonų. Atsiliepimų – pageidavimų knygoje žmonės dėkojo už nuoširdų gydymą ir sustiprėjusią sveikatą gydytojui ir visam medicinos personalui: vyr. medicinos seseriai ir fizioterapijos medicinos seseriai  Snieginai Šiaučiūnienei, fizinės medicinos ir reabilitacijos medicinos seserims Vaivai Kaklauskienei, Loretai Kaupienei, Danguolei Motiečienei, Audronei Vaišvilienei, masažistams Gintarui Vaišvilai ir Audronei Beresnevičienei, buhalterei Vidai Jakševičienei, sanitarei Nijolei Grigienei, valytojai Nijolei Jasnauskienei, elektrikui Algerdui Stankūnui, ūkvedei Lolitai Masiliūnienei. Deja profilaktoriumas buvo 1992m. uždarytas. Visas personalas buvo įdarbintas ambulatorijoje , kuri buvo įsikūrusi per du aukštus naujai pastatytame pastate, turėjo savo laboratoriją, kurioje baigusi Šiaulių medicinos mokyklą sėkmingai nuo 1992m. kovo mėn. iki 1998m dirbo jauna felčerė – akušerė Audronė Bintautaitė. Ji dirbo ne tik laboratorijoje, jai teko nėščių moterų ir naujagimių priežiūra. Tai buvo žingeidi, savo darbą mėgstanti ir gerai išmananti specialistė.

Nuo 1991m. ambulatorija turėjo ir savo vairuotoją, jauną , karinę tarnybą baigusį Audronių Griciūną, kuris negailėdamas savo laiko nuveždavo gydytojus pas ligonius ne tik darbo laiku , bet ir po darbo , buvo paslaugus ir nuoširdus. Ambulatorijoje jis išdirbo iki 2002m. Jį trumpam buvo pakeitęs Algerdas Stankūnas, o nuo 2004m. pabaigos ambulatorijos transportą vairuoja ir prižiūri  taip pat jaunas , baigęs Joniškėlio aukštesniąją ž.ū. mokyklą ir įgijęs automobilių techninės priežiūros ir aptarnavimo specialybę  Žydrūnas Mančiauskas.

1988 – 1993m. ambulatorijoje gydytoja terapeute dirbo Dalia Rudzevičienė.

Uždarius profilaktoriumą , ambulatorijos registratūroje iki 2001m. sėkmingai dirbo Nijole Grigienė, vėliau iki 2003m.dirbo valytoja.

1974m. baigusi Panevėžio A. Domaševičiaus medicinos mokyklą , padirbėjusi Vilniuje šv. Jokūbo ligoninėje, nuo 1993m. į Sidabravo ambulatoriją ateina dirbti med. sesuo Ona Eskienė. Jos rūpestis , kad mažyliai augtų sveiki.

1992 – 1993m. vaikų patronaže dirbo jauna medicinos sesuo Virga Stanelytė.

Nuo 1998m. ambulatorijoje pagalbine darbininke pradėjo dirbti Regina Stankūnienė, kuri sėkmingai dirba iki šiol ambulatorijos ūkvede ir registratore. Tai atsidavusi, energinga , drausminga, pilna entuziazmo  darbuotoja, turinti meninių sugebėjimų , jos darbais džiaugiasi ir gėrisi ambulatorijos pacientai , darbuotojai ir kt.

Nuo 1998m. vykdant sveikatos priežiūros reformą visos rajono ambulatorijos atsiskyrė nuo Radviliškio ligoninės ir pradėjo dirbti kaip I lygio medicinos įstaigos, o nuo 2001 04 01 ambulatorija atsiskiria nuo Radviliškio PSPC  ir pradeda dirbti savarankiškai kaip Viešoji įstaiga, o steigėjai yra Radviliškio rajono savivaldybė.

VšĮ Sidabravo ambulatorijai vadovauja  vyr. gydytoja Ana Dugnienė. Ambulatorija turi savo buhalteriją, kurioje dirba vyr. finansininkė Lina Grigaliūnienė. Nuo 2002m. įdiegus SVEIDROS kompiuterines programas ambulatorijoje pradeda dirbti statistu Tomas Dugnas. Jis greitai įsisamonino naujas technologijas ir padėjo jas išmokti ir panaudoti savo kasdieniniame darbe BPG A. Dugnienei. Tomas Dugnas tragiškai žuvo 2007m.

2005m. bendruomenės slaugytoja Audronė Beresnevičienė baigė Šiaulių kolegijos sveikatos fakultetą ir įgijo socialinio darbuotojo kvalifikaciją ir ambulatorija pradėjo teikti socialines paslaugas. Tai puikias asmenines  savybes turinti darbuotoja, kuri pagerino bendravimo kokybę su ligoniais, sprendžiant socialines problemas ir teikiant atitinkamą informaciją.

2007m. ambulatorijoje buvo atliktas kapitalinis remontas pagal Bendrosios praktikos gydytojų paslaugų infrastruktūros plėtra ir modernizavimas Radviliškio rajone projektą, kurį finansavo Lietuvos Respublika ir Europos sąjunga. Po šio remonto ambulatorijoje buvo moderniai įrengtas šeimos gydytojo kabinetas, aprūpinta nauja , modernia medicinine aparatūra, nauju automobiliu, įrengtas įvažiavimas neįgaliesiems,  ligoniai yra aptarnaujami švariose, šiltose patalpose pagal visas medicinines normas, kurios yra visiškai vienodos kaip ir dideliuose Lietuvos miestuose.

Rašant ambulatorijos istoriją negalime pamiršti ir ambulatorijai priklausančių Vadaktų bei Beinoravos medicinos punktų istorijos.

Beinoravos medicinos punktas buvo įkurtas 1960m. rugpjūčio 6d., nuosavame name, viename kambaryje. Jame dirbo jauna, Kauno medicinos mokyklą baigusi medicinos felčerė Bernadeta Jurtalytė-Notkuvienė. Ji buvo nuoširdi, su šypsena, savo darbą išmananti ir niekam neatsakanti padėti moteris. Ją pas ligonius veždavo arkliais ir motociklais. 1962m. Beinoravos medicinos punktas buvo perkeltas į atskirą pastatą. Tuo metu med. felčerė rūpinosi 1200 žmonių, vaikų iki 15 m. buvo 400, vaikų iki 1m. apie 20, mokykloje mokėsi 200 mokinių. Medicinos felčerė B. Jurtalytė –Notkuvienė punkte išdirbo iki 1974m.  Nuo tada iki šiol Beinoravos med. punkte dirba felčerė Leontina Mataitienė. Tai taip pat labai nuoširdi, maloniai bendraujanti, atsidavusi savo darbui ir žmonėms moteris. Apie jos gerą darbą ne kartą  rašė rajono ir apskrities laikraščiai.

Vadaktų medicinos punktas buvo įkurtas Dauboraičių kaime, Mongirdo sodyboje, dvare 1959-60m. Jame dirbo Irena Poveliūnaitė (visų vadinama daktarytė, apie jos išsilavinimą nėra žinių) ir felčerė Marytė Fludžinskienė. Jos rūpinosi 470 žmonių sveikata. Tuo metu Vadaktuose veikė aštuonmetė mokykla, kuri vėliau buvo reorganizuota į pradinę . Nuo 1975m. Vadaktų medicinos punkte dirbo Šiaulių  medicinos mokyklą baigusi medicinos felčerė Alma Damaševičienė, o nuo 1978m.  Vadaktų med. punkte pradėjo dirbti Elena Alė Krivickienė, kuri prieš tai dirbo Smilgiuose ir žmonės ją iš ten veždavosi arkliais pas ligonius, žiemą  susukę į kailinius, kad nesušaltų. Tai buvo labai energinga, darbšti, niekada neatsakanti padėti , labai gerai išmananti savo darbą specialistė. Ji nuolat domėjosi medicinos naujovėmis, skaitė pačią naujausią medicininę literatūrą lietuvių ir rusų kalbomis. Dėka jos žinių, orientacijos ir organizacinių sugebėjimų, buvo išgelbėta Rasos Prascevičiūtės gyvybė ir padedant kitiems medikams buvo atlikta, dabar jau žygdarbiu vadinama, pirmoji nupjautų  galūnių prisiuvimo operacija. Ši moteris negalėjo ramiai praeiti pro sergantį žmogų, negailėjo niekam gerų patarimų, jos pagalbos visi galėjo tikėtis ir dieną ir naktį, švenčių ir poilsio dienomis.  Vadaktų med. punkte ji išdirbo 28 metus, ją nuo 2004m. pakeitė jauna felčerė Žydrūnė Blotnienė, o nuo 2008m. spalio mėn. ji dirba Sidabravo ambulatorijoje  odontologo padėjėja.

2008m. "Kaimo mediko" nominacijai gerumo angelu buvo apdovanota bendruomenės slaugytoja Stanislava Breivienė. 2009m. apdovanota Radviliškio rajono mero padėkos raštu už gerus darbo rezultatus.

2009m. bendrosios praktikos gydytoja Ana Dugnienė buvo išrinkta Sidabravo seniūnijoje  "Metų žmogumi"

2009m. "Kaimo mediko " nominacijai Sidabravo seniūnijoje gerumo angelu apdovanota bendruomenės slaugytoja Leontina Mataitienė.

2009m. bendruomenės slaugytojos Audronės Beresnevičienės šeima buvo išrinkta "Metų šeima" Sidabravo seniūnijoje ir apdovanota gerumo angelu.

Gyvenimas tęsiasi ir laikas ambulatorijos istoriją rašo toliau.

Direktorė  Ana Dugnienė
Užrašė Lina Grigaliūnienė